Sveiki visi ištikimieji VU gido skaitytojai!
Sveiki sulaukę Šventų Kalėdų ir įžengiantys į Naujuosius 2012 metus! Kaip ir kasmet, tinklaraštis kviečia visus pakeliauti po žieminį Vilnių. Kartu kviečiu pasiskaityti 1931 metų gruodžio 31 dienos „Lietuvos žinių“ straipsnį „Nauji Metai kitur“. Tekstą pateikiu kaip citatą, todėl kalba ir stilius neredaguoti.
„Mes baigdami senuosius metus maždaug žinome, kokia nuotaika ir kokie papročiai šiuo metu mus supa. Bet įdomu žinoti, kas tuo pat laiku daroma ir kituose pasaulio centruose.
LONDONE.
Visoks krizis prislėgė Londoną, bet naujus metus sutikdami anglai tikisi, kad jie bus gėresni. Todėl linksmai nusiteikę vykdo savo tradicinius naujų metų papročius. Ryškiausias jų, tai prieš 12 val. nakties aprišti bažnyčių varpus šiaudų kūliais ir skambinti. Tik ką išmušus dvyliktą, šiaudai nuimami ir skambinama skaidriai Naujiems Metams. Hoteliuose ir restoranuose ruošiami pokyliai. Išrenkama naujų metų Miss ir dainuojama visur seną anglų ir škotų daina „Auld lang syne“.
PARYŽIUJE.
Paryžiaus liaudis Naujų Metų naktį eina į gatves, ruošia naktinį karnavalą, kuris tęsiasi per visą Paryžių. Kai kuriuose kvartaluose, ypač latinų, vyksta toks triukšmas, jog atrodo, kad Paryžius plaunamas. Bet sunkiai ekonominei būklei esant, prancūzai nemėto savo frankų pokyliams. Patylemis eina į kinus ir ten žiūrėdami į ekraną sutinka Naujus Metus. Pamaldūs eina bažnyčion ir ten laukia naujų metų. Paryžiuj yra paprotys naujų metų proga siųsti pažįstamiems gėles. Bet šiais metais ši tradicija sumenkės.
BERLYNE.
Kas Naujų Metų naktį Berlyne lieka namie tas ne vokietis. Šalia, pusto ar lyja, vis vien visas miestas užpiltas žmonių minių, kurie žvakėmis, baloniukais, serpentinais ir konfeti nešini traukia gatvėmis. Naujų Metų naktis daugiau laukiama, negu Kalėdų naktis. Bet ypatingos ekonominės ir politinės Vokietijos sąlygos šiais metais gali Berlyno gatvėse palieti ir kraujo.
ROMOJE.
Fašistų valdžia nepakenčia triukšmo, linksmumo. Jai iš kiekvieno kampo kyši pavojus. Jau senai tie laikai praėjo, kai Romoje naujus metus sutinkant triukšmauta. Romiečiai tuoj po dvylikos pradeda puotą iš įvairiausių valgių ir valgo iki Naujų Metų popiečio be pertraukos. Kriziai dar daugiau Romą tramdo.
VIENOJE.
Vieniečių charakteringiausias bruožas tai tas, kad jie apsirengia Naujų Metų naktį visų geriausiais rūbais ir… pasilieka kiekvienas savo šeimoj. Jų pasilinksminimas ne valgis, bet gėrimas be jokių užkandžių. Ir todėl apie 2–6 val. nakties vieniečiai visiškai nusigėrę. Su netramesniais policija turi nemažai darbo, o ramieji gula ir pramiega visą Naujų Metų dieną. Šiemet Viena nelauktai sutinka Naujus Metus, nes vien tik joje 30.000 bedarbių.

NEW YORKE.
Didžiausia lauktų šventė – Kalėdos, kuri kai kur tęsiasi net iki Naujų Metų. Naujiems Metams jankiai jaučiasi jau pavargę ir vienintelis jų noras slaptomis išgerti [munšaino] ir vėliau gerai išsimiegoti. Tik pietinėj Amerikos daly negrai švenčia. Jie susirenka prieš 12 val. bažnyčioje ir gieda himnus. Kai kur giedodami šoka savo protėvių šokius, kurių per visus metus niekas nemato jų šokant.
KOPENHAGOJE.
Kopenhagiečių Naujų Metų pasigyrimas, tai jų stalas, apkrautas valgiai. Artėja 12 val. ir stalas ima knibždėti šakutėmis, peiliais ir šaukštais. Jeigu danas badavo visas 364 dienas, tai Naujų Metų naktį jis turi būtinai persivalgyti. Jie dainuoja: … „Pakilkit, pakilkit tautiškam darbui, valgykit lašinius ir šinkas anksti ir vėlai“.
Vidurnakčiui artėjant, visa Kopenhaga švitėte švinta ugnimis, bet gatvės tuščios. Kiekvienas laiko savo pareiga paleisti į orą keletą raketų ir iššauti kelioliką šovinių. Kadangi Danijoj krizis mažai reiškiasi, danai jaučiasi gana linksmai.
ŽENEVOJE.
Šveicarų tauta yra sulipdyta iš trijų atskirų tautų, todėl ir papročiai jų nevienodi. Nė kuo ypatingu nepasižymi Ženeva. [Negui] grandioziniais baliais dideliuose ir mažuose hoteliuose. Tik Naujų Metų dieną ženeviečiai eina sveikinti Tautų Sąjungos, kuri simbolizuoja pasaulio taiką.
BUDAPEŠTE.
Kai kas ir dabar mano, kad Budapeštas linksmiausias miestas Europoj. Tuo tarpu Horty diktatūra ir nedarbas graužia vengrą. Mušant 12 val. nakties užgesinamos šviesos ir tuo metu esančioms draugijoj moterims po andaroku pakišami žviegianti maži paršiukai. Tai ir viskas.

MADRIDE.
Ispanai metų pasikeitimą švenčia triukšmingiausiai. Artėjant naujiems metams, susirinkusi salėse publika taip ima rėkti, ploti, kad atrodo revoliucija vyksianti. Prieš 12 val. tūkstančiai žmonių susirenka Puerta del Sol aikštėje ir laukia išmušant 12.

JERUZALĖJE.
Jeruzalėje Naujus Metus švenčia tik graikų ortodoksai ir katalikai. Žydai ir arabai miega paprastos nakties miegu. Ortodoksai suruošia iš bažnyčių procesijas, kurios vaikščioja su fakelais po miestą. Paskiau bažnyčios tarnų dalijami žmonėms saldūs pyragaičiai. Kam tenka toks pyragaitis, tas tikisi laimingesnių naujų metų.

BUENOS AIRĖSE.
Čia Naujieji Metai praeina labai dažnai 40°C karščio. Susigulę pavėsiuose ilgisi lietaus ir vėsinasi šaltu citronadu. Argentiniečiai mėgsta šaunamą ginklą, o Naujų Metų naktį mėgsta parodyti; ką jo tas šaunamasis ginklas moka veikti. Nuo šūvių aidi visas miestas, o nuo rakietų naktis virsta diena.
STOCKHOLME.
Mes važiuojame „pas tėvus“ į provinciją Kalėdoms, o švedai – Naujiems Metams. StoCkholmas Naujų Metų naktį miega.Išvažiavę švedai stengiasi išsinuomuoti kur nors kaimuose viešbučio kambariuką ir visą dieną pračiūožti. O jei yra stiklas grogg‘o ir kuo gerai užkąsti – švedas geriau negali jaustis.

RYGOJE.
Latviai turi daug panašumo savo papročiais į mus. Pav., Naujų Metų naktį tamsiame kambary ant stalo susėda merginos su grūdų varpomis rankose. Išmušus dvyliką įnešamas gaidys, ir kurios merginos varpą pirmą lesa, ta mergina tais metais ištekės! Arba vidurnaktį merginos eina į kūlę ir griebia avis. Kuri nutveria aviną – ištekės.
Pati Ryga savo judėjimu ir kitomis apeigomis visai nesiskiria nuo Kauno.
KAUNE.
Naujų Metų naktį triukšmingiau negu per kitas šventes; lietuvis sujunda. Kas turi, smarkiai išgeria ir triukšmauja. Kas kuklesnis ar jaučia amžiną krizi, eina prie Karo muziejaus, kur kasmet gen. Nagevičius sveikina Naujų Metų susilaukus, linki išvaduoti Vilnių, o jo žodžius lydi laisvės varpas ir tautos gimnas. Čia dažnam tenka ir paliūdėti. Rakietos ir fejerverkai šviečia padanges, patrankų šūviai ardo orą. Paskutiniais laikais čia jau pradeda rinktis ir ne proletariatas.“
Tebūnie ateinantys 2012-ieji vilčių ir svajonių išsipildymo metais!
Pagarbiai,
Valentina.
Pagrindinis šaltinis:
Nauji Metai kitur // Lietuvos žinios, 1931 m. gruodžio 31 d., pusl. 4. Prieiga per internetą www.epaveldas.lt
Nuotraukos:
www.epaveldas.lt , Vilnius (nuotraukų albumas), Vilnius, 1960 m., internetas.
INFORMACINIS RAŠTINGUMAS
RSS














Ačiū, Valentina, už pralinksminusį 1931 m. straipsnį ir žiemiško Vilniaus nuotraukas
Gerų ir kūrybingų metų!
Ačiū, Eglė
Smagus skaitalas, dėkui. Bei smagių ir laimingų Naujų Metų!
Ačiū
Ir Tamstai laimingų Naujųjų!
Ačiū už įdomius vaizdus. Nuotraukoje “VU Observatorija” iš tikrųjų matosi dabartinis Medicinos fakultetas, bet fotografuota iš observatorijos Čiurlionio g. pusės, tik bendrabučių dar nėra. Įdomus rakursas, neteko tokio matyti.
Kai tos žiemos nėra, rai ačiū nors už paveksliukus
SU!
Ypac patiko apie Viena
gaila dabar ten visi apstinentai, kiek teko buvot ten ir per sventes ir siaip visi sako: praeity laikai buvo sunkus, todel mes susitvarke
grazios nuotraukytes.
P.S. Valentina, as biskiuka turiu klausima ne i tema. Sakyk, ar pas jus fonduose kartais nebuna XIX a. pirmos puse laikrasciu (apie 1829 – 1832 m.)…nes mane butent domina juose esantys straipsniai apie sukilima 1831 m, tai buciau dekingas jei padetum.
Pas mus, Rankraščių skyriaus fondose nebūtų, tačiau VU bibliotekoje manau, kad būtų. Tik tiksliai nežinau ar bendruosiuose (saugyklose), ar Retų spaudinių skyriaus fondose
Aisku, dekui, nes man sake, kad ju apskritai nera Lietuvoje, tai va dabar taip ir susimasciau, nes imsiuosi darbo idomaus siais ir kitais metais, tai sakau reiktu pasidomet viskuo is anksto.
Aaaa, ir dar pamirsau paklaust. O jei pvz., butu ar juos butu imanoma fotografuot (ta prasme kai kuriuos straipsnius is ju), nes pvz., Mokslu Akademijoj ir Mazvydo retuose spaudiniuose draudzia…
Retuose spaudiniuose draudžiama, tačiau jeigu rastumėte ką ne retuose spaudiniuose (pvz., bendruose fonduose) – tai prašome
na tikekimes, kad rasim, nes kitu atveju teks kaip nors tartis per univera, nes kiek zinau galimybes buna…
visgi i Vilniu neprivazinesiu po 6 kartus i savaite
Tik dabar gerojo dėdulės Grumlino dėka aptikau šį jūsų blogą, bet, kaip sakoma, geriau, negu niekad. Labai smagus reportažas iš senojo Vilniaus ir smagus anų laikų straipsnis. Buvo be galo įdomu paskaityti kaip tuomet rašyta apie kitas šalis, o taip pat susipažinti su tų dienų rašyba bei kalbos kultūra, kai nevengta ir žodžių “jankiai” ar “negrai” vartoti netgi oficialioje spaudoje.
Malonu
Ačiū