Naujosios Vilnios „vaiduoklis“ arba pietų pertraukos skaitinys

Sveiki,

Šį kartą pasidalinsiu savo pietų pertraukos skaitiniu – vienu pasakojimu apie 1878 m. liepos 9 dienos įvykius, kurie autoriui ilgam įstrigo atmintyje. Senokai netikrinau „Baltijos archyvo“ naujienų, tad šią pietų pertrauką paskyriau būtent tam darbui Taip ir radau Vasilijaus fon Rotkircho „Teobaldo atsiminimus“ apie Vilnių. Tekste, kurį skaičiau, pasakojamas atsitikimas Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje.

Naujosios Vilnios geležinkelio stotis.

Geležinkelio tiltas Naujojoje Vilnioje.

Naujoji Vilnia: vaizdas į miestelį ir stotį.

Galbūt tas faktas, kad pasakojimo vieta man labai gerai žinoma, įtakojo mano susidomėjimą. Pasakojime minimi Pučkoriai (anuomet Пушкарня) bei senosios Naujosios Vilnios kapinės, esančios netoli buvusio Kučkuriškių popieriaus fabriko, apie kurias jau esu dariusi fotoreportažą. Tačiau įtakos turėjo ir tai, kad šios Vilniaus legendos nesu girdėjusi. Pasirodo, Naujosios Vilnios gyventojai irgi turi savo vaiduoklį! Galbūt dar kas esate ją matę? Pasidalinkite komentaruose, bus labai malonu išgirsti!

Kučkuriškės.

Iškart atsiprašau neskaitančių rusų kalba. Teksto neversiu. Visų pirmą, nesugebėsiu tinkamai išversti visų anų laikų kalbos subtilybių. Antra, manau, kad XIX a. tekstas turi būti skaitomas tik originalo kalba, tada skaitytojas galės pajusti anų laikų „dvasią“ – miesto gyvenimo ritmą, santykius su kitais žmonėmis ir socialiniais sluoksniais.

Pučkoriai.

Tekstą rasite čia – http://www.russianresources.lt/archive/Rtk/Rtk_33.html#7b

Gero skaitymo,

Valentina.