Vilniaus universiteto observatorijos 1867-71 metų meteorologiniai stebėjimai

Sveiki,

Ieškodama medžiagos pranešimui, netyčia aptikau informaciją apie Vilniaus universiteto observatorijoje 1867-71 m. Rusijos imperatoriškos geografinės draugijos iniciatyva atliekamus meteorologinius stebėjimus ir pateikiamas išvadas. Jos publikuojamos 1872 m. Rusijos imperatoriškos geografinės draugijos (šiaurės-vakarų skyriaus) veiklos ataskaitoje. Nesu šios srities specialistė, tačiau paskaityti apie senosios observatorijos veiklą buvo tikrai įdomu  Geografinei draugijai duomenys pateikė Piotras Smyslovas – paskutinis senosios Vilniaus universiteto observatorijos direktorius. Pabandysiu išversti ataskaitos ištrauką, galbūt kažkam bus įdomu pasiskaityti apie observatorijos stebėjimus ir veiklą.

Vilniaus astronomijos observatorija. J. Bulhakas, 1913 m.

1872 m. gegužės 4-osios draugijos susirinkime P. Smyslovas pateikė 1867-71 m. Vilniaus  [universiteto] observatorijos meteorologinius stebėjimus (1). Pranešėjas trumpai paaiškino, kad nepaisant to, jog šie stebėjimai oficialiai neįeina į observatorijos veiklos programą, turėdamas kolegų sutikimą, P. Smyslovas nusprendė juos atlikti. Tai iš dalies lėmė jau 80 metų panašių stebėjimų vykdymas observatorijoje. Iš kitos pusės stebėjimų vykdymą įtakojo atidarytos geografinės draugijos veikla, kuriuos vienu iš uždavinių buvo meteorologinių stočių įsteigimas ir priežiūra, kaip būdas ištirti krašto klimatą. Didele pagalba tokiems stebėjimams atlikti tapo Vilniaus observatorijos įgyti specialūs prietaisai; kita dalis reikalingų prietaisų buvo atgabenta iš [Vyriausios fizinės observatorijos] turint tikslą įkurti Vilniuje centrinę meteorologinių stebėjimų stotį. Tokių būdų, pranešėjas konstatavo, jog Vilniaus observatorija esamam laikui turi puikią meteorologinių prietaisų kolekciją.

Vilniaus universiteto Centriniai rūmai. J. Bulhakas, apie 1919.

P. Smyslovo pateikiamos lentelės apima penkių metų laikotarpį ir išryškina: 1) vidutines metų ir mėnesių temperatūras pagal Celsijų, palyginant juos su pastarųjų 32-jų metų vidutinėmis metų ir mėnesių temperatūromis; 2) aukščiausios ir žemiausios kiekvienų metų temperatūros; 3) barometro parodymai per mėnesį; 4) barometro parodymai per metus; 5) saulėtų, apsiniaukusių, lietingų dienų kiekvieną mėnesį ir 6) parodymus, kiek dienų per mėnesį pūtė vėjai.

Vilniaus universiteto rūmų Baltoji salė po 1896 m. V. Zahorskis.

Trumpai paminėsiu pranešimo išvadas. Pranešime pabrėžiama, kad Vilniuje yra labai palankios klimato sąlygos, palyginus jas su kitais tos pačios platumos Rusijos imperijos miestais. Vidutinė metinė Vilniaus temperatūra per pastaruosius 32 metus buvo +6,5º C. Šilčiausiu Vilniaus mėnesiu vadinama liepa. Jo vidutinė temperatūra +18,3º C. Šalčiausias mėnuo sausis – 5, 9º C.  Iš visų 5 metų laikotarpio šalčiausiais buvo 1870 m. Tačiau šalčiausia žiemą buvo 1871 m. Karščiausios dienos buvo užfiksuotos tarp liepos 13 ir rugpjūčio 2 d.

Vilniaus universiteto rūmų Baltoji salė. S. F. Fleury, apie 1900.

P. Smyslovas nurodė, kad barometras Vilniaus observatorijoje buvo patalpintas ketvirtame aukšte (galbūt priestatų paviljone virš Baltosios salės? Pastaba mano, V. K.) 118,26 m. virš jūros lygio (2). Vidutiniai barometro parodymai – 749,0 mm.

Bendras observatorijos vaizdas. J. Bulhakas, 1913.

Iš 5 metų stebėjimų paaiškėjo, jog vidutinis skaičius giedrų dienų Vilniuje – 29; giedrų su nedideliu debesuotumų – 109; apsiniaukusių – 68; su krituliais – 161. Taigi, anuomet Vilniuje vidutiniškai iš 5 dienų tik vieną dieną buvo giedra ir iš 9 dienų keturias dienas lyja.

Observatorijos langai. Fragentas. J. Bulhakas, 1913.

Nuo 1871 m. observatorijoje pradėtas stebėti vandens, krentančio iš atmosferos kiekis. Tuos parodymus matavo specialus prietaisas (rus. дождемер), kuris galėjo būti padėtas tik patalpoje, šalia kurios nėra aukštų namų arba medžių. Tokiu būdu lietus arba sniegas, net esant stipriausiam vėjui, kristų į specialią angą be trukdžių. Kaip pabrėžė P. Smyslovas, Vilniaus observatorijoje patalpos tokiam prietaisui neatsirado. Pastebėta, jog dėl minėtos problemos, du prietaisai pritaisyti abipus išlikusio bokštelio 34,138 m. virš žemės lygio.  Ši vieta nėra tinkama, dėl savo nepasiekiamumo žiemos sezonu ir didelių liūčių metu.

1867-71 m. Vilniaus astronominės observatorijos meteorologinių stebėjimų lentelė.

Tokią ataskaitą pateikė P. Smyslovas Rusijos imperatoriškos draugijos susirinkime. Galime matyti, kad nuo anų laikų klimatas Vilniuje pasikeitė.

Šaltinis:

Протоколы Северо-западнаго отдела Импер. Рус. Географическаго общества 1872. Вильна, 1872.

Šį kartą tiek,

Valentina.

_________________________________

(1) Vilniaus universitetas buvo uždarytas 1832 m. caro Nikolajaus I įsakymu, po to, kai daug Universiteto studentų ir profesorių dalyvavo 1831 m. sukilime. Observatorija gyvavo iki 1883 metų.

(2) LDK pėda buvo apie 0,325 m. Rusijos imperijos sudėtyje buvo pradėta naudoti rusiška pėda – 0,3048 m.