Šuazelių (De Reusų) rūmai Vilniuje

Sveiki,

Jau kurį laiką norėjau parašyti apie šiuos rūmus. Tikriausiai daugelis Jūsų net nežino kur jie yra. Ir informacijos apie juos nėra daug. Jie nėra tokie didingi kaip, pavyzdžiui, netoli esantys Sulistrovskių rūmai. Tačiau būtent dėl to, kad jie yra tokie neįspūdingi, nepastebimi, nežinomi man ir kilo mintis juos pristatyti Kita priežastis – jie yra mūsų kaimynystėje. Kadangi gidų blogas (dar Veronikos administravimo laikais) pradėjo rašyti ne tik apie Universiteto ansamblį, bet ir apie kitus Vilniaus architektūrinius paminklus, manau, galima pratęsti pažintį su kaimyninių pastatų architektūra.

Mano asmeninė pažintis su minėtais rūmais yra gan kurioziška. Laikydama Lietuvos architektūros istorijos kurso egzaminą pas dr. Vydą Dolinską (testą) surinkau 8,4 balus. Manydama, kad ir 8 yra tiesiog puikus pažymys, nusiteikiau nekelti gauto įvertinimo, jog netyčia “keliant”, jo “nenukirsčiau” Akivaizdu, jog dėstytojas buvo kitokios nuomonės.  Pasakęs tikįs manimi, pradėjo diskusiją. Kaip ir maniau, pažymys pradėjo mažėti sulig kiekvienu “užvedančiu klausimu”, nors 9 tikrai žinojau, galbūt tik klausimai buvo ne tie. Vienas iš klausimų buvo – kur yra Šuazelių rūmai? Į jį aš neatsakiau, bet 9 vis tiek gavau Kaip dažniausiai būna, į neatsakytus klausimus išsiaiškini atsakymus ir prisimeni juos visą gyvenimą.

Taigi, Šuazelių (vėliau vadinti De Reusų) rūmai yra S. Daukanto a. 2. Tai yra M. Knakfuso kūrinys. Vilniaus miestiečių gyvenamieji namai ir rūmai, pastatyti 1770 – 1794 m., atsižvelgiant į situaciją, pastato svarbą aplinkoje, buvusią plano sandarą, vėliau buvo pertvarkomi saikingomis ankstyvojo arba reprezentacinio brandaus klasicizmo formomis.

Kadaise kampinis S. Daukanto aikštės namas priklausė grafams Šuazeliams, vėliau A. de Reusui (Raes). Grafai Šuazeliai yra kilę iš Prancūzijos rytų Marnos departamento Šuazel (Choiseul) kaimo. Lietuvoje jie buvo susiję giminystės ryšiais su daugeliu įtakingų giminių – Potockiais, Tyzenhauzais ir kt.

1775 m. rūmai buvo rekonstruoti. Atsižvelgdamas į situaciją M. Knakfusas pristatė didingą brandaus klasicizmo portiką be įėjimo, kuriuo užbaigė atkreiptą į aikštę pietinį fasadą. Portiko keturios jonėninio orderio kolonos išdėstytos lygiais tarpais. Jos laiko masyvų antablementą ir lėkštą frontoną, iškylantį virš stogo kraigo. Kolonų ritmas sienoje pakartotas to paties orderio piliastrais. Monumentalus portikas yra vienas iš perimetru apstatytos aikštės kompozicijos akcentų.

Rekonstrukcijos projektas.

Vėlesniais laikais, Žozefas Puasjė parengė įdomų Šuazelių rūmų rekonstrukcijos projektą. Jis sumanė apstatyti du uždarus kiemus, fasadas į aikštę suprojektuotas simetriškas su pristatomu kitu portiku, analogišku jau stovėjusiam, simetrijos ašį turėjo žymėti rustuotas portalas. Šiuo neįgyvendintu projektu architektas laikėsi klasicizmo principų, derinosi prie ankstesnio M. Knakfuso kūrinio ir įstrižos gatvės apstatymo linijos.

Beveik nepasikeitę rūmai išliko iki mūsų dienų. Dabar juose įsikūręs Copy 1.

Tikiuosi, jog šis mini straipsniukas buvo įdomus!

Pagarbiai,

Valentina.

Rašydama straipsnį naudojau:

Drėma V. Dingęs Vilnius, Vilnius, 1991.

Lietuvos architektūros istorija. Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio, II tomas, Vilnius, 1994.

http://www.vsaa.lt/klasicizmas.htm

http://www.oginski.lt/VIETOVES/Plateliudvr.lthtm

http://www.muziejai.lt/klasicizmas/klasicizm_dailininkai.htm