Rugsėjo mėnesį pasikeis dvi parodos, esančios VUB centriniuose rūmuose:
Rugsėjo 27 d. Smuglevičiaus salėje atsiras paroda, skirta filosofijos Lietuvoje sukakčiai.
Baltojoje salėje vyks paroda, skirta Irenai Kostkevičiūtei (1927 – 2007) atminti (dar rengiama), o trečiajame aukšte, šalia Profesorių skaityklos, atsiras paroda apie architektę Zitą Vanagaitę (1942 – 1990).
Trumpa informacija:
apie Ireną Kostkevičiūtę:
http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3153&kas=straipsnis&st_id=11240
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/65500
apie Zitą Vanagaitę:
VANAGAITĖ Zita, *1942 09 05 Zastrone (Utenos r.), † 1990 08 03 Vilniuje; architektė restauratorė, pogrindinės literatūros platintoja.1966 baigė Kauno politechnikos i-tą. 1966–1990 dirbo architekte restauratore Vilniaus paminklų konservavimo i-te. Atliko architektūrinius tyrimus, projektavo ir vykdė autorinę daugelio architektūrai reikšmingų Vilniaus senamiestyje bei Lietuvos rajonuose esamų pastatų priežiūrą. Sovietmečiu platino Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką,buvo pogrindžio leidinių Aušra ir Laisvės šauklys bendradarbė. Už Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos ir kitos pogrindinės spaudos dauginimą ir platinimą bei disidentų rėmimą 1999 apdovanota Lietuvos valstybės Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (po mirties).
Š.: Z. Vanagaitės asmens archyvas. VUB RS F 242.
Nijolė Šulgienė
Informacija iš:
http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/knygot/37/apzv1.pdf
arba
http://209.85.135.104/search?q=cache:qZn7mnLdbZ0J:www.leidykla.vu.lt/inetleid/knygot/37/apzv1.pdf+zita+vanagait%C4%97&hl=lt&ct=clnk&cd=29&gl=lt
40
VIRAKAS, Pranas, *1871 12 02 Padubysyje (Kauno r.), † 1966 04 11 Seredžiuje
(Jurbarko r.); švietėjas, tautosakos rinkėjas, spaudos darbuotojas, bibliotekininkas.
Baigęs Seredžiaus pradžios m-klą, daraktoriavo, dirbo raštininku, vargonininku. 1913–
1922 gyveno Bostone (JAV), zakristijonavo, buvo Darbininko korespondentas bei re-
daktorius (1915). Bendradarbiavo ir kitoje JAV liet. period. spaudoje: Drauge, Garse,
Moterų dirvoje. Parašė ir išleido Imk ir skaityk (1915, kartu su P. Gudu ir F. Kemėšiu),
Darbininkai, vienykimės ir Kas tai yra socijalizmas? (1916), Darbininko dovanėlė
darbininkams (1916), Iš po darbininko plunksnos (1916), JAV liet. katalikiškos spaudos
apžvalgą Skaityk – galvok, gudriai manyk, gerai daryk ir kt. knygas. 1922 grįžo į
Lietuvą, dirbo Amerikos liet. prekybos b-vėje Kaune, 1934 pradėjo leisti laikr. Vakarų
vėtra, 1938–1940 drauge su kitais leido savaitraštį Vėliava. II pasaulinio karo metais ir
po jo – Seredžiaus apyl. b-kos vedėjas. Užrašė daug tautosakos kūrinių. 11 jo užrašytų
pasakų bei sakmių paskelbta J. Basanavičiaus parengtuose rinkiniuose Iš gyvenimo
vėlių bei velnių (1903) ir Lietuviškos pasakos yvairios (t. 2, 1904). Paliko rankraščiais
atsiminimus ir tautosaką iš Seredžiaus apyl. Mano gyvenimas ir darbai Amerikoje
(1960), savo kūrybos eiliuotų pasakojimų, eilėraščių. Rankraščiai saugomi Liet. lit-ros ir
tautosakos i-to, Liet. ist. i-to, LNB rankraščių skyriuose. Slapyv.: F.V., Fr.V.
Virginija Savickienė
VOGEL Chistophory Albrecht, Fogelis Kristoforas Albrechtas; auksakalys, raižy-
tojas.
Vilniuje kūrė XVII a. viduryje. Išraižė antraštinį lapą A. J. Wodorackio knygoje The-
saurus… Kiszkarum familiae (1644). Jam priskirtini du vario raižiniai, dedikuoti vyskupui
M. Triznai: herbinė iliustracija J. S. Haraburdos knygoje Lilietum Triznarum… (1642) ir
antraštinis lapas M. S. Sawickio mirties panegirikoje Zaloba bialych Lily Tryznians-
kich… (1643). 1655 persikėlė gyventi į Karaliaučių, 1663 dirbo auksakaliu Tilžėje. Jo
raižiniai pasižymi lengva ir lanksčia linija, piešinys profesionalus, portretus siekiama
charakterizuoti, kompozicijose gausu smulkių detalių.
L.: Liškevičienė, Jolita. XVI–XVIII amžiaus knygų grafika: herbai senuosiuose Lie-
tuvos spaudiniuose. Vilnius, 1998; Laucevičius, Edmundas; ir Vitkauskienė, Rūta Birutė.
Lietuvos auksakalystė. XV–XIX amžius. Vilnius, 2001.
Jolita Liškevičienė
WEISS Izydor, Veisas Izidorius, *1774 04 04 Strigne (Austrija), † 1821 06 20 (sen.
st. 06 08) Vilniuje; dailininkas, knygų iliustruotojas.
Mokėsi Vienoje. Berlyne turėjo raižinių spaustuvę. 1805–1810 Vilniaus u-to Raižybos
katedros dėstytojas, čia įsteigė raižinių spaustuvę ir parduotuvę. 1814–1815 išleido
J. Rustemo pieštas ir G. Kislingo raižytas kortas (iš 100 vienetų cenzūra leido spausdinti
80), pagal P. Smuglevičiaus piešinius Lenkijos istorijos temomis raižytų estampų albumą
(1820), senų Lietuvos raižinių aplanką. Iliustravo J. Strojnowskio veikalą Nauka prawa
przyrodzonego, politycznego, ekonomiki polityczney i prawa narodów (Prigimties,
politinės teisės, politinės ekonomijos ir tautų teisės mokslas, 1805, autoriaus portretas
raižytas 1804 pagal I. Bruszkeviczių) ir tam pačiam veikalui rusų k. Nauka prava prirod-
nogo, političeskogo, gosudarstvenogo choziaistva i prava narodov (1809, Strojnow-
skio portretas raižytas 1807 pagal Rustemą), J. Haydno Stworzenie swiata (Pasaulio