Sveiki,
Atitrūkime nuo Vilniaus vaizdų ir pasižvalgykime po Biblioteką. Jau kurį laiką Retų spaudinių skaityklą puošia retų knygų faksimilių ekspozicija. Taigi šį kartą norėčiau trumpai pristatyti kai kuriuos ekspozicijos egzempliorius.
Tiems kas nežino, arba tiesiog pamiršo, priminsiu, kad faksimilė (lot. fac simile - daryk panašų) tai: 1. tiksli originalo (parašo, rankraščio, knygos, dokumento) kopija, gauta faksimiliniu aparatu, spaudos, fotografijos būdu; 2. tiksli meno kūrinio (tapybos, grafikos) reprodukcija. Senų ir retų knygų faksimilių leidyba – brangus ir daug darbo reikalaujantis procesas, todėl jų vertė ir kokybė yra aukštos, o tiražas dažnai nėra didelis.
Saksonijos kunigaikščio Friedricho Išmintingojo (1463-1525) vienai bažnyčiai padovanoto prabangaus iliuminuoto pergamentinio religinio turinio rankraščio faksimilė pagal Jenos universiteto bibliotekoje esantį 1507 m. originalą. Tekstas (su spalvotom ir auksintomis miniatiūrom bei bordiūrais) ir viršelis tiksliai imituoja rankraščio originalą. Viršelis medinis, aptrauktas juodu aksomu, puoštas raižytais žalvariniais apkaustais, segtukais, spalvintas metaliniais herbais. Viršelio centre – spalvota įstiklinta miniatiūra. Faksimilinio leidinio (išleisto 1983 m. Leipcige) tiražas - 800 egzempliorių (iš jų 250 egzempliorių – atkartojant originalaus rankraščio viršelį), šio egzemplioriaus numeris 7.
Vieno garsiausių XVI a. pasaulio miestų vaizdų ir planų atlasų, sudaryto vokiečių kartografų Franzo Hogenbergo (1540 – 1590) ir Georgo Brauno (1541 – 1622) išleisto Kelne 1574 m. faksimilinė laida (Plochingen, 1965 m.). Faksimilei buvo panaudoti Tiūbengeno universiteto bibliotekoje, Viurtenbergo krašto bibliotekoje ir kunigaikščio Fūrstenbergo rūmų bibliotekoje Donauešingene esančių leidinių originalai.
Vienos iš pačių didžiausių pasaulio knygų (atversto originalo dydis: 170×222 cm; svoris 125 kg) du kartus sumažinta faksimilinė laida. Didžiojo kunigaikščio atlasas buvo sudarytas apie 1664 m. iš 35 spausdintų ir ranka spalvintų sieninių ir 18 jūrinių žemėlapių, išleistų skirtingų žemėlapių leidėjų bei 2 rankraštinių nežinomų autorių sudarytų Brandenburgo kunigaikštystės ir Rytų Prūsijos žemėlapių. Šio vienintelio pasaulyje atlaso sumanytojas buvo olandų karvedys, keliautojas Johannas Morizas von Nassau-Siegenas (1604-1679), padovanojęs įvairių sieninių žemėlapių rinkinį savo bičiuliui Brandenburgo kunigaikščiui Friedrichui Wilhelmui (1620-1688). Visi 55 žemėlapiai buvo įrišti į ąžuolinių lentų viršelį, aptraukti oda, puošta žalvario apkaustais, trimis bronzos segtuvais, viršutinio kietviršio centre – žalvariniu atlaso sudarytojo herbu. Atlaso bloko kraštai – auksini. Sumažinta (81,5×56x7 cm) faksimilė buvo išleista ir įrišta pagal Berlyno valstybinėje bibliotekoje (nuo 1914 m.) saugomą originalą. Tai viena iš didžiausių ir pati sunkiausia (svoris 24 kg) Vilniaus universiteto bibliotekoje Retų spaudinių skyriuje saugoma knyga.
Vokiška Martino Liuterio versta Biblija (Tūbingen, 1729 m.) su komentarais, skirta pastoriams naudotis bažnyčiose pamaldų metu yra vienintelis šios ekspozicijos originalus leidinys. Ši didžiulė knyga (46,2×30x15,3 cm) iš viso turi 2018 puslapių, sveria apie 14 kg. Viršelis medinis, aptrauktas balta kiaulės oda su ornamentiniais ruletės ir rėžtuko įspaudais. Puošta žalvariniais figūriniais apkaustais: viršutiniame kietviršyje centre – Mozės figūra, apkaustuose – evangelistų Mato ir Morkaus atvaizdai. Apatiniame kietviršyje centre – Jėzaus Kristaus figūra, apkaustuose – evangelistų Luko ir Jono atvaizdai. Ant knygos segtuvų pavaizduoti Dovydas ir Samuelis. Tai viena didžiausių ir pati sunkiausia iš senųjų (iki XIX a.) leidinių Vilniaus universiteto bibliotekoje Retų spaudinių skyriuje saugoma knyga.
Matulionis, J. K. Popiežius Jonas Paulius II. Vilnius, 1993. 48 p. 2,4×2,1×0,4 cm
Pirmajai lietuviškai knygai 450 metų. Vilnius, 1995. 64 p. 1,6×1,4×0,5 cm
Lietuvos spaustuvėms 475. Vilnius, 1997. 64 p. 1,1×1x0,5 cm
Tai pačios mažiausios ir lengviausios (visų trijų knygų bendras svoris – apie 3 g) Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomos knygos, išleistos Vilniaus Užtupo leidykloje.
Vokiečių astronomo, kartografo, Ingolštato universiteto matematikos profesoriaus Peterio Bienewitzo (lot. Petrus Appianus; 1495 – 1552) 1540 m. Ingolštate išleisto veikalo Imperatoriškoji astronomijos knyga (pasaulyje yra išlikę 40 egzempliorių) faksimilė, parengta pagal Gotos krašto bibliotekoje saugomą originalą. 1540 m. leidime buvo įdėtas 21 ranka spalvintas besisukantis iš kelių sluoksnių sudarytas suklys. Suklys – astronominis ar matematinis matavimo prietaisas, kuriuo buvo galima taip pat tiksliai, kaip ir tokiu pat principu pagamintu mediniu, žalvariniu ar dramblio kaulo prietaisu, apskaičiuoti pastatų aukštį, iškastų duobių ir šulinių gylį, atstumą tarp įvairių objektų taip pat – žvaigždžių, žvaigždynų ir planetų padėtį dangaus skliaute bei stebėtojo geografines koordinates. Naudojimosi sukliais būdai paaiškinti tekste. Faksimilinė laida buvo išleista kuo tiksliau laikantis originalo 750 egzempliorių tiražu, dalis tiražo numeruota (šio egzemplioriaus numeris 219).
Su šiomis bei kitomis knygomis galima susipažinti Retų spaudinių skyriaus skaitykloje, esančioje Vilniaus universiteto Centrinėje bibliotekoje II a.
Šį kartą tiek,
Valentina.
Naudojau:
Retų spaudinių skyriaus darbuotojų parengti leidinių pristatymai.
Visuotinė Lietuvių enciklopedija, V tomas, Vilnius, 2004.
INFORMACINIS RAŠTINGUMAS
RSS
Komentarai