VU eksterjeras: tada ir dabar…

Sveiki,

Šį kartą - keli nuotraukų palyginimai, kurie asmeniškai man pasirodė įdomūs. Čia pamatysite Universiteto rūmų eksterjero detales, kurių dabar jau nebėra. Senų vaizdų autorius – žinomas senojo Vilniaus fotografas J. Bulhakas. Jo užfiksuotas Vilnius mįslingas, lyg stebuklingas miestas iš senų pasakų… Ypač šio fotografo kūryboje mane žavi tai, kad jis įamžino ne tik patį architektūrinį objektą, bet ir jo detales, kurių dėka galima daug daugiau sužinoti apie miestą bei miestiečius.

J. Bulhakas. Sarbievijaus kiemo fragmentas.

Sunku šioje nuotraukoje atpažinti dabartinį M. K. Sarbievijaus kiemą. Tik arkos išliko nepasikeitusios. Iš atskirų eksterjero detalių sužinome, kad XX a. pradžioje, į II aukštą (ten, kur dabar puikuojasi P. Repšio freskos) patekdavo iš lauke įrengtų medinių laiptų.

Priešingoje pusėje matome pristatytą įėjimą, kuris iki mūsų dienų neišliko. Dabar jo vietoje yra tik paprastos durys į Filologijos fakulteto patalpas.

Dar viena senojo Sarbievijaus (jėzuitų laikais – Šeimynos) kiemo nuotrauka:

Mūsų dienomis kiemas atrodo taip:

P. S. Ateityje ir toliau publikuosiu senojo Vilniaus palyginimus. To tikslas – vienoje vietoje surinkti kiek įmanoma daugiau įvairios informacijos ir vaizdų ir tokių būdu sudominti, pritraukti, paskatinti domėtis. Pagrindinė kryptys – Vilniaus universitetas ir jo pėdsakas istorijoje. Tačiau neaplenksiu ir kitų Vilniaus miesto vietų.

Ir visai pabaigai turiu klausimą: galbūt bibliotekos kolektyvas (o iš tikrųjų ir visi norintys) norėtų prisijungti prie “Mūsų atsiminimų Vilniaus” kūrimo? Svarstau, kad galėtume pasidalinti savo asmeninėmis nuotraukomis ir atsiminimais apie mūsų (mūsų tėvų, draugų) vaikystės, jaunystės Vilnių. Juk galėtume kurti savotišką miesto metraštį, bent keliais žodžiais papasakoti visiems, kokį Vilnių matėme ir norėtume matyti. Tai nėra projektas, tai tiesiog bendravimas vaizdų pagalba. Mintis apie atsiminimų Vilnių atėjo susipažinus su Flickr: The Commons projektu. Taip pat stebiu Old Picture of the Day tinklaraštį (už nuorodą į kurį esu labai dėkinga Grumlinui), kurio straipsnis – tai vienos nuotraukos pasakojimas (mada, įvykis, asmuo, veta).  Manu, kad yra žavu prisidėti prie miesto žmonių, pastatų ir įvykių istorijos. Norėčiau paklausti skaitytojų- ar to reikia? Ar atsirastų norinčių pasidalinti savo žiniomis su visais? Galėčiau pradėti nuo savo nedidelio archyvo  Pradžioje tai galėtų būti savaitės nuotrauka.

Laukiu pasiūlymų, pageidavimų, pastabų,

Pagarbiai, Valentina.

Nuotraukos paimtos:

http://www.epaveldas.lt/vbspi/

VUB interjerai…

Sveiki,

Kadangi jau “gyvename” naujose patalpose (o likimo ironija, “gidės” darbo kambarys liko tas pats ir priimame visus ir visas koleges, aplankančias naujakurius, tiems, kas sėdi namuose ir augina vaikus (taip, Veronika, mes tavęs nepamiršome!), tiems, kas dar neturėjo progos leidžaintis laiptais nusukti II aukšte naujų durų link ir visiems tiems, kas tiesiog domisi mūsų gyvenimu, įdedu kelias naujų interjerų nuotraukas.

O šiandien buvo taip…

Pagarbiai,

Valentina.

Senojo Vilniaus malkų turgaus aikštė

Sveiki,

S. F. Fleury nuotraukų albume radau Naugarduko ir Pylimo gatvių sankryžoje buvusio malkų turgaus nuotrauką. Kiek vėlaiu kitą šio turgaus nuotrauką radau tarp senojo Vilniaus vaizdų atvirukų. Nuotraukų kokybė prasta, nes leidiniai labai nepatogūs skaitmenimui, todėl vaizdus nufotografavau. Kas domėsis – galima pasižiūrėti originalus pagal apačioje pateiktas nuorodas.

 

Šioje aikštėje XVIII – XIX a. pradžioje prie stulpo buvo baudžiami nusikaltėliai. XIX – XX a. pirmojoje pusėje šioje vietoje buvo malkų turgavietė. 1899 m. aikštė ir Naugarduko gatvė nuo malkų turgaus iki Aleksandrovskajos alėjos (dabartinė Algirdo gatvė) buvo išgrįstos akmenimis.

Iki 1904 m. turguje vykdavo prekyba arkliais, tačiau dėl prekiautojų susigrūdimo ir padažnėjusios arklių vagystės miesto dūma priėmė nutarimą prekybą arkliais perkelti į Šnipiškių aikštę prie Kalvarijų gatvės. Pagal 1898 m. patvirtintą arklių mugių tvarkaraštį, jos vykdavo du kartus per metus: kovo 3-9 ir rugsėjo 3-9 dienomis. 1907 m. miesto dūma pradėjo svarstyti klausimą apie žuvų ir kitų maisto produktų akmeninių prekystalių įrengimą Malkų turguje. 1908 m. inžinierius Kazimieras Dobošinskis už sutartą 2380 rublių sumą pastatė žuvų prekybos paviljoną.

Šį kartą tiek,

Valentina.

Šaltiniai:

Stanislaw Filibert Fleury. 1858-1915: fotografijos, išleido Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius 2007.

Vilniaus vaizdų atvirukai 1897-1915, parengė D. Keršytė, Vilnius, 2005.

Šiek tiek informacijos skaitytojams…

Sveiki,

Dėl VUB Rankraščių skyriaus persikraustimo į naujas patalpas gali sutrikti VU gidų blogo atnaujinimas.

Ačiū už dėmesį ir supratimą,

Valentina.

Halės turgavietės istorija

Sveiki,

Pastaruoju metu pakeičiau važiavimo namo maršrutą, todėl beveik kasdien apsilankau stotelėje, esančioje šalia Halės turgavietės. Kartą pamąsčiau, ką žinau apie šią vietą? Nieko. Todėl paieškojau ir čia pateikiu viską, ką  man pavyko surasti…

M. Morelovskio sudarytame miesto gynybinių įtvirtinimų plane dabartinėje Halės turgaus vietoje galima matyti du netaisyklingų bastionų kontūrus, kas nurodo, jog šioje vietoje ėjo miestą juosusi gynybinė siena. Dažnaiusiai, pastatų šalia jos nebūdavo.

2003 m. Vilniuje, Halės turgavietės teritorijoje (Pylimo-Bazilijonų g.), buvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai, davę vertingos informacijos apie šios vietos apgyvendinimą ir kitokį panaudojimą.

Rekonstruojant Halės turgavietę, buvo aptiktos daugiau kaip prieš 300 metų statyto namo liekanos, nors manyta, jog XVII a. pastatų toje vietoje nebūta.

Istorinės žinios apie Halės turgavietės teritoriją yra labai menkos. Minima, kad XVIII a. pabaigoje čia buvo nedidelis dvarelis. XIX a. antrojoje pusėje šioje vietoje jau veikė javų turgus. 1904-1906 m. pastatytas metalinių konstrukcijų Halės pastatas, kuris su nedideliais plano pakeitimais išliko iki šių dienų. Pastatas buvo atidarytas 1906 m. ir tuometiniame Vilniuje tai buvo vienas iš moderniausių pastatų, kuriame buvo pritaikyta nemažai techninių sprendimų – plieninės ir gelžbetoninės konstrukcijos, sudėtingo profilio arkos. Pastatą projektavo inžinierius ir architektas Vaclavas Michnevičius. Įdomu ir tai, kad tai vienintelis tokio tipo konstrukcijos, kurioje naudojamos metalo santvaros, pavyzdys Lietuvoje.

Atliekant tyrinėjimus, buvo rasta nemažai įvairių amžių buitinių šiukšlių, XVIII – XIX a. datuotinos buitinės keramikos pavyzdžių, kartais dekoruotų žalia bei geltona glazūra, XVII a. pradžios ūkinės paskirties pastato ir rūsio patalpų liekanų, užverstų buitinėmis šiukšlėmis, stiklinių XVII – XIX a. indų, XVI – XVII a. olandiškų ir lygių čerpių, keletas geležies dirbinių (bato pasagėlė ir kaltinių vinių) bei kitų radinių.

Tiek informacijos šį kartą,

Pagarbiai,

Valentina.

Rašydama straipsnį naudojau:

Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais, Vilnius, 2005.

http://www.lis.lt/print.php?lang=LT&id=archyvas&TomasID=19&ArchyvasPSL=14&ArchyvasKiekis=1

http://lt.wikipedia.org/wiki/Wac%C5%82aw_Michniewicz

http://www.jonbiblioteka.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=99:michnevicius-vaclovas&catid=61:krastieciai&Itemid=83

http://www.miestai.net/forumas/

“Senieji Lietuvos vienuolynai” dokumentinių filmų programa

Sveiki,

Gruodžio mėnesį Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv.Mykolo g.9), pradedama rodyti Vilniaus dailės akademijos šviečiamojo projekto „Senieji Lietuvos vienuolynai“ dokumentinių filmų programa.

 2006-2009 m. vykdant šį projektą VDA sukūrė 16 dokumentinių filmų, supažindinančių su geriausiai išlikusių ir gilią tradiciją turinčių XV-XVII a. įsteigtų Lietuvos vienuolynų kultūra. Filmuose išryškinama daugelis vienuolyno pažinimui svarbių aspektų: istorinis pasakojimas apie pačią vienuoliją ir vienuolyno įsikūrimą, meninės vertybės, nušviečiama dabartinė pristatomo vienuolyno situacija. Vienuolynų išskirtinumą atskleidžia rodomi vaizdai, kalbinami įvairių sričių mokslininkai, atsikūrusių vienuolynų vadovai.

Peržiūrų laikas ir programa:

Gruodžio 8 d., antradienį, 17 val. – Vilniaus Jėzuitų kolegija
Gruodžio 9 d. trečiadienį, 17 val. – Pažaislio kamaldulių vienuolynas
ir bažnyčia
Gruodžio 10 d., ketvirtadienį , 17 val. – Senųjų Trakų benediktinų vienuolynas
Gruodžio 11 d., penktadienį, 17 val. – Linkuvos karmelitų vienuolynas
ir bažnyčia
Gruodžio 12 d., šeštadienį, 17 val. – Tytuvėnų bernardinų vienuolynas
ir bažnyčia
Gruodžio 15 d., antradienį, 17 val. – Videniškių atgailos kanauninkų
vienuolynas ir bažnyčia
Gruodžio 16 d., trečiadienį, 17 val. – Palėvenės dominikonų
vienuolynas ir bažnyčia
Gruodžio 17 d., ketvirtadienį , 17 val. – Kretingos bernardinų
vienuolynas ir bažnyčia
Gruodžio 18 d., penktadienį, 17 val. – Vilniaus dominikonų vienuolynas
ir Šventosios Dvasios bažnyčia
Gruodžio 22 d.,  antradienį, 17 val. – Žemaičių Kalvarijos dominikonų
vienuolynas ir Kryžiaus kelio ansamblis
Gruodžio 23 d., trečiadienį, 17 val. – Vilniaus benediktinių
vienuolynas ir Šv. Kotrynos bažnyčia
Gruodžio 29 d., antradienį, 17 val. – Vilniaus pranciškonų konventas
ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Gruodžio 30 d., trečiadienį, 17 val. – Vilniaus bernardinų konventas
ir Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino bažnyčia

 Abonementinis bilietas į penkis filmus – 10 lt.

 http://www.kamane.lt/lt/naujienos/kita/kitanaujiena601

Tiek informacijos,

Valentina.

Šv. Mikalojaus gatvės kiemai

Sveiki,

Šį kartą – apie Šv. Mikalojaus gatvės kiemus. Prieš kurį laiką, kai oras buvo šiltesnis, aplankiau šią nedidelę gatvę. Tačiau sudėti nuotraukas ir parengti trumpą aprašymą prisiverčiau tik dabar.

Šaltiniuose sutinkami dar tokie šios gatvės pavadinimai – Бискупская 3-я, Sw. Mikolaja, Николаевская, Kretingos.

Apie šios gatvės gyventojus pavyko rasti nedaug.

XVII a. Šv. Mikalojaus gatvėje netoli bažnyčios gyveno kunigas Kazimieras Jonas Vaišnarovskis (Vilniaus vyskupijos kancleris). XVIII a. minimas pono Erazmo Stravinskio (Trakų pavieto pilies teismo teisėjo) namas.

Šalia Šv. Mikalojaus bažnyčios buvo vyskupo jurisdikcijos namai. Taip pat minimas pono Skalskio namas. Tikros jo buvimo vietos nustatyti nepavyko.

Kampiniame Vokiečių/ Mikalojaus gatvių name XIX a. gyveno medicinos daktaro [Leibošico] šeimyna. V. Drėma mini ir kitus šioje gatvėje gyvenusius žydų tautybės miestiečius.

Gatvės akcentas – Šv. Mikalojaus bažnyčia – seniausia Vilniaus mieste. Ji įsteigta dar Gedimino laikais pakviestiems į Lietuvą Hanzos sąjungos miestų amatininkams ir pirkliams. Bažnyčia išmūryta 1382-87 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio vietininko Vilniuje J. Hanulio (Jaunulio) rūpesčiu ir lėšomis. Kai kuriose straipsniuose rašoma, jog ši bažnyčia minima XVI a. pradžios dokumentuose. Tačiau V. Drėmos tyrimuose nurodoma, jog bažnyčios paminėjimų galima aptikti jau 1387 ir 1397 m. dokumentuose.

Bažnyčia kelis kartus buvo rekonstruota: apie 1525 m. išmūryti nauji tinkliniai skliautai, apie 1750 m. padidinti šoniniai langai ir pastatytas naujas vargonų choras, po 1812 m. karo – nauji grubių barokinių formų altoriai, keturkampė varpinė ir dviejų aukštų zakristijos priestatas, visa išorė perdažyta raudonai.

1864 m. uždarius Vilniaus pranciškonų vienuolyną, Šv. Mikalojaus bažnyčia priskirta prie Šv. Jono parapijos; nuolatinio kunigo neturėjo. Iki 1939 m. Šv. Mikalojaus bažnyčia buvo vienintelė Vilniuje, kurioje pamaldos laikytos lietuvių kalba. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia buvo suremontuota, šalia jos pastatyta Antano Kmieliausko skulptūra Šv. Kristoforas.

Senų namų šioje gatvėje nedaug. Iš pastatų architektūros galima matyti XVIII-XIX a. namų, bei sovietinio laikotarpio palikimo. Kiemai gana uždari ir nejaukūs. Kai kurie jų jungiasi tarpusavyje, taip sudarydami vieną didelį kiemą, sujungtą perėjimais.

Tokios nuotaikos apėmė Šv. Mikalojaus gatvėje,

Pagarbiai,

Valentina.

Rašydama pranešimą naudojau:

Drėma V. Dingęs Vilnius. Vilnius, 1991.

Drėma V. Vilniaus namai archyvų fonduose, IV knyga, Vilnius, 2001.

Drėma V. Vilniaus namai archyvų fanduose, X knyga, Vilnius, 2005.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_%C5%A0v._Mikalojaus_ba%C5%BEny%C4%8Dia